veikingas

veikìngas, -a adj. (1) BŽ430 žr. veiklus: 1. SD331, Sut, N, [K], NdŽ, KŽ Aplinkotyra yra pagrindas augti veikingam, dorovingam žmogui Vr.

veikìngai adv.; Sut, Vr.

2. Veikinga a skubinga malonė WP69.